Vytautas Balsys

1923–2019

1944 m. gavęs šaukimą į Raudonąją Armiją, būdamas 21-erių, susiruošė partizanauti, 1945 m. žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje. 1944–1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. 1948 m. vasario 4 d. buvo suimtas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948 m. liepos 3 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje“ nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleistas iš Norilsko lagerio ir ištremtas į Kazachijos SSR. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1966 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Iš tremties į Kauną grįžo 1966 m., sukūrė šeimą. 2003 m. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko visų Lietuvos partizanų suvažiavimas, jo metu V. Balsys paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo vadovu.   Įvertinimas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2000 m.) Laisvės premijos laureatas (2018 m., kartu su kitais)