Eugenija Motuzaitė

1909–2002

MOTUZAITĖ EUGENIJA, Ougelė Motuzaitė (g. 1909-01-01 Mažeikiuose - m. 2002-01-13; palaidota Mažeikių kapinėse), farmacininkė provizorė. Lankė Viekšnių progimnaziją, o baigusi Mažeikių gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir Medicinos fakultete studijavo farmacijos mokslus; 1935-06-18 gavo mokslų baigimo pažymėjimą ir įgijo chemiko-vaistininko specialybę. Diplomuota provizorė sugrįžo į Mažeikius ir 54-erius metus dirbo vaitinėje (iki 1989 m.). Iš pradžių buvo vaistinės vedėja. Gerai mokėjo lotynų, vokiečių, rusu kalbas, susikalbėti galėjo latviškai. Buvo kukli, santūri, iš savo pinigų leidusi į mokslus seserų vaikus, kurie ir gyveno pas ją. Buvusi dosnios ir geros širdies, padėdavusi, kam galėjo, ir išgyvendavusi dėl kitų žmonių likimų ir nesėkmių. Buvo gatvės seniūnė, rusų laikais ją norėta rinkti deputate. Per II-ąjį pasaulinį karą kartu su kitais mažeikiškiais gelbėjo nuo pataikiusio sviedinio užsilipsnojusią vaistinę. Rusų valdžia vėliau už vaistinės išgelbėjimą E. Motuzaitę apdovanojo medaliu „Už drąsą" (1950 m.). 1932 m. kartu su viekšniške mokytoja Liuse Šiaulyte Mažeikiuose suorganizavo pirmąją skaučių stovyklą. E. Motuzaitė suburdavo vaistinės darbuotojas rinkti vaistažolių. Po II pasaul. karo sugalvojo receptą nuo niežų. Yra parengusi „Mažeikių miesto ir vaistinių istorija 1868-1887 - 1968-1987 metai" rankraštį. E. Motuzaites tėvas - Jonas Motuzas, pirmasis Mažeikių fotografas, Mažeikių burmistras.