Gerardas Pranas Binkis

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Apie Gerardą: Gerardas Binkis gimė 1923 metais, Lietuvos poeto Kazio Binkio ir jo pirmos žmonos Pranutės šeimoje. Gerardas turėjo metais vyresnę seserį Eleonorą. 1927-aisiais išvykusi su vaikais pas savo šeimą į Nariūnų dvarą, Pranutė persišaldžė ir mirė būdama vos 29-erių. Po poros metų Kazys vedė antrą kartą, naujoji žmona Sofija taip pat buvo našlė, turėjo dvi mergaites, tad naujoje šeimoje gyveno net keturi vaikai. Gerardas puikiai sutarė su Sofijos jaunesniąją dukra Lilijana, abu buvo jaunesni, energingi vaikai. Porai susituokus Kazys juokaudavo: „Įkūrėme kooperatyvą vaikams auginti.“ Sofija vasarodavo su keturiais vaikais dvare. O Binkis užsukdavo kartkartėmis. Viktoras, Gerardo sūnus prisimena „Tėvas pasakojo, kad vasaras jis leisdavo, kaip pats vadindavo, bobyne – prie stalo sėsdavo 14 moterų ir jis, vienas berniukas, bet gyveno dvare lyg ponaičiukas: pusryčiai, pietūs, vakarienė patiekti, jokių ūkio darbų – vien laisvalaikis. Labai džiaugdavosi, kai atvažiuodavo tėvas, tada su juo eidavo pažvejoti prie Balsių dvaro tekančioje Daugyvenės upelėje – Binkis buvo aistringas meškeriotojas, pabūdavo kartu, vyriškai pasišnekėdavo. Jo poema „Meškeriotojas“ inspiruota kartu su sūnumi praleisto laiko.“ Po Kazio mirties Gerardas su seserim išvažiavo pas gimines į Nariūnus. Grįžtant frontui, užeinant rusams, beveik visa Adomonių giminė pasitraukė į Vakarus – suprato, kad čia gyvenimo jiems nebus. O Gerardas tapo ryšininku tarp miesto pogrindžio ir miško partizanų. Buvo susektas ir 1946-aisiais suimtas. Iš pradžių kalintas KGB. Sofijos Binkienės ir šeimos draugo Justo Paleckio dėka jo nesušaudė, pirmus trejus metus kalėjo Lukiškių kalėjime, vienutėje. Vėliau septyneriems metams ištremtas į Intos šachtas. Kadangi buvo pradėjęs mokytis elektrotechniku (studijas nutraukė karas), lageryje dirbo elektriku. Intoje susipažino ir vedė Iną, pora susilaukė sūnaus Viktoro. Grįžęs į Lietuvą Gerardas dirbo apšvietėju.     Apie gelbėjimą: Po Kauno geto įkūrimo 1941 m. rugpjūčio mėnesį Sofija Binkienė, gavusi savo vyro, garsaus Lietuvos rašytojo Kazio Binkio, pritarimą nutarė padėti ten esantiems žydams. Binkių namai tapo nuolatiniu prieglobsčiu daugeliui žydų, be to, jie tarnavo kaip pusiaukelė, kur žmonės buvo drąsinami ir psichologiškai palaikomi. Sofijai ir Kaziui Binkiams padėjo jų dukros Lilijana (vėliau Mozuriūnienė) ir Irena Nacevičiutė (Sofijos duktė iš pirmosios santuokos), taip pat Kazio vaikai iš ankstesnės santuokos Gerardas Binkis ir Eleonora Binkytė. Lilijanos tuometinis sužadėtinis Vladas Varčikas taip pat suteikė gyvybiškai svarbią pagalbą žydams. Kadangi Varčikas tuo metu buvo ne šeimos narys, o jo artimieji buvo nežinomi Binkių kaimynams, jie kai kuriuos žydus pristatė kaip Varčiko šeimos narius. Trylikos metu Goda Judelevich, kuriai nuo 1942 iki 1944 buvo suteiktas prieglobstis Binkių namuose, buvo pristatyta kaip Varčiko mažoji sesuo. Šis žydų išgelbėjimas ir nuolatinė parama geto žydams buvo lydimi daugybės pavojų, ir nors pats Binkis tuo metu jau labai sirgo, jo šeimos nariai tęsė pagalbą žydams vien iš humanitarinių sumetimų.   "...Kas išgyveno vokiečių okupaciją, tas supranta, ką reiškė žydams tokie namai, kur galima buvo ateiti sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. Mums tokie buvo "tetos Zosios" namai, kuriuos mes juokais vadinome žydų viešbučiu. Ten mes radome ne vien prieglobstį, bet ir širdingą atmosferą, norą padėti, ir tai mums teikė drąsos ir tikėjimo. O tai buvo be galo svarbu tais metais! Iki šiol mes negalime suprasti, kaip iš mažiau nei kuklių uždarbių Sofija Binkienė galėjo išmaitinti tiek alkanų ir atstumtųjų. Vieną kartą radome ją miegančią ant grindų, nes savo lovą ji buvo užleidusi moteriai, tą dieną pabėgusiai iš geto. Brangi "teta Zosia" mums visada liks atstovė tų drąsių ir atsidavusių lietuvių, kurie nepabijojo mesti iššūkio hitlerininkų budeliams ir tapo karių be ginklo simboliais..." Beba Šatenštein-Taborsky, Adina ir Samuelis Segaliai, Raja Judelevičienė, Gita Judelevičiūtė, Margalit Stender -Lonke. Iš Izraeilio laikraščio "Mūsų šalis" 1984-04-05 Išgelbėti žmonės: Gita Judelevičiūtė (Gita Judelevitch) Raja Judelevičienė (Raja Judelevitch) Paša (Pesia) Melamed Miron Ginkas Fruma - Mania Ginkienė Kama Ginkas Sofija (Sonia) Ginkaitė Šabadienė Beba Šatenštein - Taborisky Gutia Šmuklerytė -Fiš Roza Stenderienė Adina Segal Samuelis (Šmuelis) Segalis Rivka Šmuklerytė - Ošerovičienė Gerta Bagrianskienė Fania Zislė (vėliau dingo) Ester Golan Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt